Skip to main content

Miestas ir šiukšliadėžės

Tiek daug turiu pasakyti, nė nežinau, kas šiuo metu svarbesnė žinia. Išgirdau, kad Vilnius pastatytas ant 7 kalvų. Iki šiol maniau, kad tuo garsėja Roma, bet štai Vikipedijos puslapis siūlo ištisą sąrašą miestų, kurie dedasi pastatyti ant 7 kalvų (maždaug - "Romka, neįsivaizdink, va pas mus jų tiek ir tiek"). Ir ką jame matau - ogi Telšius.
Tai čia viena žinia.
Antroji žinia susijusi su šiukšlėmis ir pavasariu. Šiuo metu gyvenu, tpfu, moksliškai tyrinėju Antakalnį. Iš Lazdynų atrodo, kad tai labai tvarkingas, išdidus rajonas. Iš Antakalnio atrodo, kad čia labai daug šiukšlių, netgi daugiau nei Lazdynuose, ir tokiose vietose, kurios nė nesiprašo šiukšlinimo. Kitaip tariant, čia baisingos ne tik pakrantės ir pamiškės, o ir iš pažiūros nekaltos patvorės, kur nei prieisi, nei prisėsi.
Tačiau viskas nėra nei juoda, nei balta: neseniai išvydau sąmoningumo aktą.
Stoviu prie kiosko, svaigiai lūkuriuoju, stebėdama, kaip man pildo E bilietą, uodžiu orą, pilną svilėsių kvapo, šypsau.
Ūmai prie kiosko spėriu žingsniu prieina mergina ir praneša, kad dega šiukšlių dėžė. Žiūriu - o viešpatėliau, gi tikrai. Kioskininkė čiumpa kibirą ir vandeniu užgesina lauželį. Kiek nusistebiu savo nepastabumu.
Jei šis atvejis atrodo niekuo neįprastas, o tiesiog visiškai normalus, štai ką išvydau vakar. Stoviu šįsyk Lukiškių stotelėje. Veidą gaivinant pavasariui, o uoslę kutenant dūmams, svajingai laukiu troleibuso.
Kad kažkas dega, susivokiu gana greitai, tačiau nesumanau, ką daryti. Kioskininkės nėra, vandens neturiu, kam skambinti ant šiukšlių dėžės neužrašyta. Ir išvis - ar dėl tokių dalykų skambinama? Tame lape, kur pasirašai, kad perėjai priešgaisrinės saugos mokymus, apie tai nieko nerašoma.
Staiga pro stotelę pralekia dviratininkas, po pažasčia pasikišęs riedlentę. Nuzvimbia, o tada dar staigiau apsisuka ir grįžta: gi šiukšlių dėžė dega. Vaikinas išardo dėžę ir ima rankomis gesinti ugnį. Darbuojasi geras kelias minutes, kol dūmai liaujasi rūkę, užsėda ant dviračio ir nuvažiuoja.

Kukliai nufotkinau, tarsi nefotkinčiau, o žaisčiau CandyCrushą. Kairėje tas geras žmogus

Comments

  1. Keista, bet nesu nė karto mačiusi degančios šiukšliadėžės, su kuria taip pat nežinočiau ką daryti. :) O šiaip šaunu, kad yra tokių rūpestingų žmonių, kaip tas dviratininkas ar kiosko pardavėja.

    ReplyDelete

Post a Comment

Popular posts from this blog

Kai gyveni kaip pabėgėlis, laikaisi labai keistos dietos

... tikina vienoje savo dainų "Refugee All Stars". - Ar aš panašus į beždžionę? - klausia grupės lyderis ir po nejaukios akimirkos paaiškina: - Afrikoje gyvena beždžionių, babuinų ir (dar kažko) . Beždžionės nedidelės ir ne itin stiprios. Babuinai gerokai didesni ir stipresni, jiems nugalėti beždžionę - vieni niekai. Įsivaizduokite - beždžionė prisirenka gėrybių, susikrauna jas savo gūžtoje. Ateina stipresnis babuinas ir atima visas gėrybes. Ar tai teisinga? -E/No/Je, - šaukia klausytojai. - Ne ne ne ne ne! Tai labai neteisinga. Ir toliau dainuoja groja šoka regį. Pamaniau, kad man muzika, jau po kokybės vertinimo, patinka, jei pasižymi bent vienu iš dviejų aspektų - stebina arba yra labai nuoširdi. Tai regis manęs visai nestebina. /galėtų tuo ir baigtis, bet rašau toliau/ Užsiminiau apie šį vasario pradžioje vykusį koncertą dėl dviejų priežasčių: šiaip jau  "Refugee All Stars"  yra šaunuoliai. Kita priežastis, tikroji, - anuos sakinukus pasirašiau iš

Aštuoni mylintys vyrai

O po to nustojo lyti. Suėmiau kartono dėžės kraštą, užsimečiau ant riešo maišą su kibiru ir išstūmiau dviratį pro lauko duris. Pastaruoju metu susiduriu su situacijomis, kurios nenutiktų moteriai ilgu paltu ir aukštakulniais, bet man nutinka, nors pagaliau turiu paltą ir net batus. Man nutinka statybos, santechnika, gobelenai, difuzoriai, sifonai, išoriniai blokai, žarnelės, varžų matavimai, įsigijimai ir pardavimai. Ar aš mėgstu šiuos dalykus? Ne, visi žino, kad mėgstu tik apelsinų džemą ant bagetės riekių ir literatūrą. Ar aš žinau, ką anie žodžiai reiškia? Nutuokiu, po šimts perkūnų. Ar tai lengvina mano gyvenimą? Vaikyti! Aš nekalbu apie darbą, jei kam galėjo šauti mintis. Aš kalbu apie spalvingą savo asmeninį gyvenimą. Nesakysiu, kiek kartų pastarąjį mėnesį krausčiausi, bet akylas skaitytojas pats gali įtarti. Žmonės kalba, kad toks mano būdas, tačiau aš kaltinčiau aplinkybes - tas pačias, kurios pagaliau man priminė apie rašymą iš malonumo. Kiti tai pavadintų skyrybomis, b

pop-pop-pop-pop-pop-poooooop....

Norėčiau pasidalyti mintimis apie populiariąją muziką. Esate ją girdėję?  Iki šiandien su dabartine pop muzika man teko susidurti sykį - kai aptikau  naujieną , kad populiariosios muzikos įrašų pardavimai perkopė krizę ir pirmą kartą nuo Britney Spears laikų (rodos, 1999 m.) - ūgtelėjo 0,3%. 1999 m. man buvo 12 metų ir aš labai nemėgau Britney Spears. Man, muzikos mokyklos auklėtinei, ji atrodė ne tik durna, bet ir bebalsė ("lažinuosi, kad neatskirtų tercijos nuo kvintos"). Vis dėlto aptikusi  minėtąją naujieną  ir ėmusi ją nagrinėti, ieškoti papildų ir kokios nors pridėtinės vertės lietuvių skaitytojui, pasiklausiau ir vargšę įrašų industriją ištempusių dainininkų muzikos, jei taip sutartinai tą garsą vadiname. Ir - kaip seniams pridera - nutariau, kad mano paauglystės muzika buvo geresnė. Tikiu, kad Tututės skaitovas nežino, kas yra 1D, t. y. "One Direction". Ir ačiū dievui, sakau, žvalgydamasi nuo rūpesčio suplėkusiomis akimis. Industrijos gelbėtoją Adel