Taigi, pradėjau dirbti tokiame garsiame start-up'e. Mano kelias į šią poziciją buvo ilgas ir vingiuotas. Kaip žinia, nepabuvus šokėjėle, nebus gera siuvėjėlė , arba - nepabuvus žurnaliste, nemuši mikliai kandžių ir spėriai neužsakinėsi maisto "Barboros" platformoje. Viskas prasidėjo tada, kai rašiau apie radijo bangų gaudytojus ir berašydama susipažinau su labai įdomiu žmogumi Antanu Zdramiu. Nežinau kodėl, bet pokalbio metu (aišku, vėliau kalbinau ir jį; dirbdamas laikraštyje į kiekvieną įdomų žmogų žiūri kaip į temą) pajutau kokį tai IT sakralumą, šiek tiek primenantį rašymą iš įkvėpimo. Reiktų paminėti, kad nuo 17-os esu netoli žmonių, kurie apie IT man kalba nuo 18-os. Nevisada man tos šnekos atrodė įdomios ar juolab sakralios (pamenu, kaip užsispaudžiau delnais ausis ir šaukiau NUSTOK NUSTOK, o draugas Mitas traukė mano rankas nuo galvos ir nesustodamas pasakojo apie šios srities atradimus). Vis dėlto IT mano akyse niekad nesusikompromitavo, neatsiskleidė kaip pa