Tokelės

- Ei, tau čia kas? - Na, džiūsta oda... - Bet tai baisiai atrodo... Aišku, neužkrečiama, nedurnas, taip nevaikščiotum, jei būtų užkrečiama. Tau čia nuo streso taip? - Mm. - Šeimoj kažkas? Numirė kas nors? Šiaip problemos kažkokios? - Nu nuo vaikystės man taip... - Išgąsdino kažkas, kai mažas buvai? Tave suparino ir nuo tada taip pasidarė?! - Nu panašiai. - Blet blet, kaip tokiems į snukį reiktų duot! Bet tai kai tu baisiai atrodai, jaučiu, prie tavęs mažai kas sėdasi. Ane? - ... - O tu nebandei kreiptis į Holivudą? Ahaha, tu gi galėtum siaubo filmuose vaidint, rimtai! Rimtai parašyk! Tu tik nepyk, aš tai nesišaipau, aš tau padėt noriu. Ką tau gydytojai sako? - Nu ką, ką, kad reikia gydyt, bet tai ką aš... - Gulkis į ligoninę ir gydykis! Tau turbūt ant viso kūno taip? Oi bleeet, tu būtinai gydykis! Ko tu nesigydai?! - Pinigų aš neturiu, kaip man gydytis. - O tai Darbo biržoj nestovi? - Nestoviu. - Tai tu dur... tai atsistok, tada nemokamai tave gydys! Nu rimtai, ryt ats

Genovaitės Bončkutės Petronienės knygos "Neįvykusi terapija" skaityti nenorėjau. Iš karto neigiamai nuteikė jau paminėti knygos duomenys: autorės vardas ir knygos pavadinimas. Tikiu, jog esate pagedę žmonės ir suprantate, kad "Neįvykusi terapija" skamba nuobodžiai ir šiek tiek pretenzingai, o autorės varde gerokai per daug priesagų, bet net ir daug matęs žmogus nustebtų pamatęs, kokia tai negraži knyga. Kadaise dirbau knygyne, į kurį kasdien atkeliaudavo kalnai įvairiausių knygų iš antrų rankų. Viena kasdienių užduočių buvo - atkasti lankytojams praėjimą, suskirstant knygas į teminius bokštelius. Skirtingas temas kuruojantys žmonės peržvelgdavo savo bokštelius ir nurodydavo knygas, kurias iš jų pirktų. Tai reikėdavo daryti greitai, todėl laikui bėgant įprasdavai žmogus per daug knygos nevartęs įspėti jos kategoriją ir netgi nuspręsti - pirks ją kas nors po to ar nepirks. Jei būčiau gavusi į rankas leidinį su tokiu viršeliu kaip Genovaitės Bončkutės Petronienės kny