Kaip emocinga moteris, aš neslepiu savo jausmų: nei žmonėms, nei struktūroms. Tie jausmai dažniau neigiami, bet nesvarbu, nes iš širdies! Vietą mano širdyje turi ir Ispanija. Negirdėjusiems pasakysiu: tai tokia širdies vieta, kur nuolat lyja ir į burną lenda vapsvos, kur maisto laukti reikia ilgiau nei valandą, kur vairuotojai nepraleidžia pėsčiųjų, pėstieji atsitrenkę gatvėje nesako "Atsiprašau", o pašnekovai kalbėdami dairosi, ar aplinkiniai juos girdi.
Į Ispaniją nepatikliai pažvelgiau prieš daugybę metų, kai mėginome nutranzuoti į Portugaliją. Čia nebuvo vietos tranzuotojams. Vairuotojai šaukia komplimentus, bet nesustoja pavežti. Kaip į keliautojas nežiūri. Angliškai nemoka. Čia patyrėme, ką reiškia nemiegoti bene 70 valandų ir laikyti dėl to tirtančius bičiulio petukus. Pirmas dalykas, kurį Justė padarė grįžusi namo, - paintu iškirpo Ispaniją iš Europos žemėlapio ir Portugaliją priklijavo prie Prancūzijos.
Nė mažumėlės nežavėjo ir ispanai. Visada labiau vertinau uždarus šiauriečius, prabylančius tik per Kūčias, o jausmus reiškiančius nebent savižudybėmis - va čia tai gilūs žmonės, ne tie pliuškiai palaidom gerklėm ir elgesiu.
Su simpatija žvelgiau tik į du ispaniškus dalykus: omletą ir metalinius jaučius, nyrančius iš už kalvų greta autostradų.
Tačiau žmogus bręsta ir nenoromis gauna sutikti, kad ne viskas juoda ir balta, kad yra daug kitų atspalvių (kiek konkrečiai, mes visi žinome).
Tada Enlai vedė Tamarą, o vestuves iškėlė Pietų Ispanijoje, Grenadoje. Ir vyko geri dalykai.
Ko į tą Grenadą
Aš retai prieš keliones skiriu laiko pasidomėti lankomomis vietomis. Sakau: "Aš gyvenu dabarčia", "Tu planuoji, o taksistas juokiasi", "Neskubėk ir būsi pirmas", "Turiu daug darbo" bei panašius dalykus. Tačiau nuvykusi į vietą puolu klausinėti.
Gerokai per daug apsirengusi leidausi kalnu su britu ir australu. Kaip ir derėjo, kalbėjomės ekspertine tema - apie orą.
"Grenados saulė ne kepina, o tarytum maudo, prausia kūną", - sakė vienas.
"Šiuo metų laiku ji maudo, bet vėliau ims svilinti, - žadėjo kitas. - Štai Australijoje juste junti, kad nesisaugosi - ir saulė nužudys. Taip ir Grenadoje rodosi vasarai įpusėjus. Tačiau kol kas saulė maudo, o oras gaivus."
"Ee man irgi karšta, - linksėjau. - Klausyk, čia yra... Alhambra, taip? Gali papasakoti, kokį ji istorinį vaidmenį turėjo?
Alhambra - tai maurų valdovų rūmų ansamblis. Ansamblio istorija prasidėjo nuo nedidelės tvirtovės, pastatytos apie 900-uosius. Tvirtovė nebuvo cool, tad apie XI a. jos tebuvo griuvėsiai ir kerpės. Vietele pasirūpino Grenados emyras Mohammedas ben Al-Ahmaras, apjuosdamas ją siena ir pastatydamas padorius rūmus. Alhambra smaragdo perlu tapo (taip rausvą statinį miškų apsuptyje vadino maurų poetai) apie XIV a., paskutinės Ispanijos maurų dinastijos valdovams pastačius daugelį ansamblio statinių, rūmų ir mečečių.
Grenada klestėjo, tuo metu čia gyventi buvo taip pat šaunu, kaip dabar Tel Avive arba Berlyne.
Viskas, daugiau istorijos nepasakosiu, nes pati ja domėjausi tik pirmą dieną. Antrą dieną saulė maudė dar atidžiau, kopdama akmenukais grįstomis Grenados gatvėmis kvėpavau jazminų, apelsinmedžių žydėjimu bei smilkalų ratilais. Šen bei ten sustodavau stiklo šalto naminio vermuto su apelsinų griežinėliais. Šen bei ten išgirsdavau flamenko muzikantus, ratuku apsuptus sujaudintų moterų. Štai šis groja ne už pinigus, o draugams. Už jo pečių atsiveria baltutėlė Šv. Nikolo aikštė, tarp kitų statinių papėdėje išskiriu saulės nutviekstą katedrą. Muzikantui, regis, patinka, kad žiūriu į jo pusę. Susipratusi nusišypsau, leidžiu jam pamanyti, jog man patinka jo muzika.
Turiu ūpo dar keliems klausimams apie vietinį maistą bei gėrimus, bet gavusi atsakymus užsimirštu miesto labirintuose. Skurdokos žinios apie Alhambros gynybinę bei kultūrinę reikšmę saulėkaitoje ima tirpti kaip priešiškumas, ir ką tik atvykusiems keliautojams pamokslauju taip: "Čia yra tokia Alhambra - anava. Žinai, kaip būna pornografija, tai Grenada ir Alhambra yra pornografija architektams. Jiems laaabai patinka. Ją pastatė čiūvakai iš Afrikos, nu, maurai. Ne tik mušėsi, bet ir knygas čia skaitė - haha, čia tokia apsaugota biblioteka buvo."
Praleidę kelias dienas Grenadoje, keliautojai traukia į Siera Nevados kalnus, į vynuogynus arba alyvmedžių ūkius, prie Viduržemio jūros - skirtingose pusėse juos rasi už maždaug valandos kelio.
Man atrodo, mes susitaikėm.
Į Ispaniją nepatikliai pažvelgiau prieš daugybę metų, kai mėginome nutranzuoti į Portugaliją. Čia nebuvo vietos tranzuotojams. Vairuotojai šaukia komplimentus, bet nesustoja pavežti. Kaip į keliautojas nežiūri. Angliškai nemoka. Čia patyrėme, ką reiškia nemiegoti bene 70 valandų ir laikyti dėl to tirtančius bičiulio petukus. Pirmas dalykas, kurį Justė padarė grįžusi namo, - paintu iškirpo Ispaniją iš Europos žemėlapio ir Portugaliją priklijavo prie Prancūzijos.
Nė mažumėlės nežavėjo ir ispanai. Visada labiau vertinau uždarus šiauriečius, prabylančius tik per Kūčias, o jausmus reiškiančius nebent savižudybėmis - va čia tai gilūs žmonės, ne tie pliuškiai palaidom gerklėm ir elgesiu.
Su simpatija žvelgiau tik į du ispaniškus dalykus: omletą ir metalinius jaučius, nyrančius iš už kalvų greta autostradų.
Tačiau žmogus bręsta ir nenoromis gauna sutikti, kad ne viskas juoda ir balta, kad yra daug kitų atspalvių (kiek konkrečiai, mes visi žinome).
Tada Enlai vedė Tamarą, o vestuves iškėlė Pietų Ispanijoje, Grenadoje. Ir vyko geri dalykai.
Ko į tą Grenadą
Aš retai prieš keliones skiriu laiko pasidomėti lankomomis vietomis. Sakau: "Aš gyvenu dabarčia", "Tu planuoji, o taksistas juokiasi", "Neskubėk ir būsi pirmas", "Turiu daug darbo" bei panašius dalykus. Tačiau nuvykusi į vietą puolu klausinėti.
Gerokai per daug apsirengusi leidausi kalnu su britu ir australu. Kaip ir derėjo, kalbėjomės ekspertine tema - apie orą.
"Grenados saulė ne kepina, o tarytum maudo, prausia kūną", - sakė vienas.
"Šiuo metų laiku ji maudo, bet vėliau ims svilinti, - žadėjo kitas. - Štai Australijoje juste junti, kad nesisaugosi - ir saulė nužudys. Taip ir Grenadoje rodosi vasarai įpusėjus. Tačiau kol kas saulė maudo, o oras gaivus."
"Ee man irgi karšta, - linksėjau. - Klausyk, čia yra... Alhambra, taip? Gali papasakoti, kokį ji istorinį vaidmenį turėjo?
Alhambra - tai maurų valdovų rūmų ansamblis. Ansamblio istorija prasidėjo nuo nedidelės tvirtovės, pastatytos apie 900-uosius. Tvirtovė nebuvo cool, tad apie XI a. jos tebuvo griuvėsiai ir kerpės. Vietele pasirūpino Grenados emyras Mohammedas ben Al-Ahmaras, apjuosdamas ją siena ir pastatydamas padorius rūmus. Alhambra smaragdo perlu tapo (taip rausvą statinį miškų apsuptyje vadino maurų poetai) apie XIV a., paskutinės Ispanijos maurų dinastijos valdovams pastačius daugelį ansamblio statinių, rūmų ir mečečių.
Grenada klestėjo, tuo metu čia gyventi buvo taip pat šaunu, kaip dabar Tel Avive arba Berlyne.
Viskas, daugiau istorijos nepasakosiu, nes pati ja domėjausi tik pirmą dieną. Antrą dieną saulė maudė dar atidžiau, kopdama akmenukais grįstomis Grenados gatvėmis kvėpavau jazminų, apelsinmedžių žydėjimu bei smilkalų ratilais. Šen bei ten sustodavau stiklo šalto naminio vermuto su apelsinų griežinėliais. Šen bei ten išgirsdavau flamenko muzikantus, ratuku apsuptus sujaudintų moterų. Štai šis groja ne už pinigus, o draugams. Už jo pečių atsiveria baltutėlė Šv. Nikolo aikštė, tarp kitų statinių papėdėje išskiriu saulės nutviekstą katedrą. Muzikantui, regis, patinka, kad žiūriu į jo pusę. Susipratusi nusišypsau, leidžiu jam pamanyti, jog man patinka jo muzika.
Turiu ūpo dar keliems klausimams apie vietinį maistą bei gėrimus, bet gavusi atsakymus užsimirštu miesto labirintuose. Skurdokos žinios apie Alhambros gynybinę bei kultūrinę reikšmę saulėkaitoje ima tirpti kaip priešiškumas, ir ką tik atvykusiems keliautojams pamokslauju taip: "Čia yra tokia Alhambra - anava. Žinai, kaip būna pornografija, tai Grenada ir Alhambra yra pornografija architektams. Jiems laaabai patinka. Ją pastatė čiūvakai iš Afrikos, nu, maurai. Ne tik mušėsi, bet ir knygas čia skaitė - haha, čia tokia apsaugota biblioteka buvo."
Praleidę kelias dienas Grenadoje, keliautojai traukia į Siera Nevados kalnus, į vynuogynus arba alyvmedžių ūkius, prie Viduržemio jūros - skirtingose pusėse juos rasi už maždaug valandos kelio.
Man atrodo, mes susitaikėm.
 |
| Leidiesi takiuku link miesto centro, randi tokį barą |
 |
 |
| Takeliais tarp urvinių namų |
 |
| Kalnuose, naudojama pagal paskirtį |
Labai gražu
ReplyDelete