Tiek daug turiu pasakyti, nė nežinau, kas šiuo metu svarbesnė žinia. Išgirdau, kad Vilnius pastatytas ant 7 kalvų. Iki šiol maniau, kad tuo garsėja Roma, bet štai Vikipedijos puslapis siūlo ištisą sąrašą miestų, kurie dedasi pastatyti ant 7 kalvų (maždaug - "Romka, neįsivaizdink, va pas mus jų tiek ir tiek"). Ir ką jame matau - ogi Telšius.
Tai čia viena žinia.
Antroji žinia susijusi su šiukšlėmis ir pavasariu. Šiuo metu gyvenu, tpfu, moksliškai tyrinėju Antakalnį. Iš Lazdynų atrodo, kad tai labai tvarkingas, išdidus rajonas. Iš Antakalnio atrodo, kad čia labai daug šiukšlių, netgi daugiau nei Lazdynuose, ir tokiose vietose, kurios nė nesiprašo šiukšlinimo. Kitaip tariant, čia baisingos ne tik pakrantės ir pamiškės, o ir iš pažiūros nekaltos patvorės, kur nei prieisi, nei prisėsi.
Tačiau viskas nėra nei juoda, nei balta: neseniai išvydau sąmoningumo aktą.
Stoviu prie kiosko, svaigiai lūkuriuoju, stebėdama, kaip man pildo E bilietą, uodžiu orą, pilną svilėsių kvapo, šypsau.
Ūmai prie kiosko spėriu žingsniu prieina mergina ir praneša, kad dega šiukšlių dėžė. Žiūriu - o viešpatėliau, gi tikrai. Kioskininkė čiumpa kibirą ir vandeniu užgesina lauželį. Kiek nusistebiu savo nepastabumu.
Jei šis atvejis atrodo niekuo neįprastas, o tiesiog visiškai normalus, štai ką išvydau vakar. Stoviu šįsyk Lukiškių stotelėje. Veidą gaivinant pavasariui, o uoslę kutenant dūmams, svajingai laukiu troleibuso.
Kad kažkas dega, susivokiu gana greitai, tačiau nesumanau, ką daryti. Kioskininkės nėra, vandens neturiu, kam skambinti ant šiukšlių dėžės neužrašyta. Ir išvis - ar dėl tokių dalykų skambinama? Tame lape, kur pasirašai, kad perėjai priešgaisrinės saugos mokymus, apie tai nieko nerašoma.
Staiga pro stotelę pralekia dviratininkas, po pažasčia pasikišęs riedlentę. Nuzvimbia, o tada dar staigiau apsisuka ir grįžta: gi šiukšlių dėžė dega. Vaikinas išardo dėžę ir ima rankomis gesinti ugnį. Darbuojasi geras kelias minutes, kol dūmai liaujasi rūkę, užsėda ant dviračio ir nuvažiuoja.
Tai čia viena žinia.
Antroji žinia susijusi su šiukšlėmis ir pavasariu. Šiuo metu gyvenu, tpfu, moksliškai tyrinėju Antakalnį. Iš Lazdynų atrodo, kad tai labai tvarkingas, išdidus rajonas. Iš Antakalnio atrodo, kad čia labai daug šiukšlių, netgi daugiau nei Lazdynuose, ir tokiose vietose, kurios nė nesiprašo šiukšlinimo. Kitaip tariant, čia baisingos ne tik pakrantės ir pamiškės, o ir iš pažiūros nekaltos patvorės, kur nei prieisi, nei prisėsi.
Tačiau viskas nėra nei juoda, nei balta: neseniai išvydau sąmoningumo aktą.
Stoviu prie kiosko, svaigiai lūkuriuoju, stebėdama, kaip man pildo E bilietą, uodžiu orą, pilną svilėsių kvapo, šypsau.
Ūmai prie kiosko spėriu žingsniu prieina mergina ir praneša, kad dega šiukšlių dėžė. Žiūriu - o viešpatėliau, gi tikrai. Kioskininkė čiumpa kibirą ir vandeniu užgesina lauželį. Kiek nusistebiu savo nepastabumu.
Jei šis atvejis atrodo niekuo neįprastas, o tiesiog visiškai normalus, štai ką išvydau vakar. Stoviu šįsyk Lukiškių stotelėje. Veidą gaivinant pavasariui, o uoslę kutenant dūmams, svajingai laukiu troleibuso.
Kad kažkas dega, susivokiu gana greitai, tačiau nesumanau, ką daryti. Kioskininkės nėra, vandens neturiu, kam skambinti ant šiukšlių dėžės neužrašyta. Ir išvis - ar dėl tokių dalykų skambinama? Tame lape, kur pasirašai, kad perėjai priešgaisrinės saugos mokymus, apie tai nieko nerašoma.
Staiga pro stotelę pralekia dviratininkas, po pažasčia pasikišęs riedlentę. Nuzvimbia, o tada dar staigiau apsisuka ir grįžta: gi šiukšlių dėžė dega. Vaikinas išardo dėžę ir ima rankomis gesinti ugnį. Darbuojasi geras kelias minutes, kol dūmai liaujasi rūkę, užsėda ant dviračio ir nuvažiuoja.
 |
| Kukliai nufotkinau, tarsi nefotkinčiau, o žaisčiau CandyCrushą. Kairėje tas geras žmogus |
Keista, bet nesu nė karto mačiusi degančios šiukšliadėžės, su kuria taip pat nežinočiau ką daryti. :) O šiaip šaunu, kad yra tokių rūpestingų žmonių, kaip tas dviratininkas ar kiosko pardavėja.
ReplyDelete