Kaip emocinga moteris, aš neslepiu savo jausmų: nei žmonėms, nei struktūroms. Tie jausmai dažniau neigiami, bet nesvarbu, nes iš širdies! Vietą mano širdyje turi ir Ispanija. Negirdėjusiems pasakysiu: tai tokia širdies vieta, kur nuolat lyja ir į burną lenda vapsvos, kur maisto laukti reikia ilgiau nei valandą, kur vairuotojai nepraleidžia pėsčiųjų, pėstieji atsitrenkę gatvėje nesako "Atsiprašau", o pašnekovai kalbėdami dairosi, ar aplinkiniai juos girdi. Į Ispaniją nepatikliai pažvelgiau prieš daugybę metų, kai mėginome nutranzuoti į Portugaliją. Čia nebuvo vietos tranzuotojams. Vairuotojai šaukia komplimentus, bet nesustoja pavežti. Kaip į keliautojas nežiūri. Angliškai nemoka. Čia patyrėme, ką reiškia nemiegoti bene 70 valandų ir laikyti dėl to tirtančius bičiulio petukus. Pirmas dalykas, kurį Justė padarė grįžusi namo, - paintu iškirpo Ispaniją iš Europos žemėlapio ir Portugaliją priklijavo prie Prancūzijos. Nė mažumėlės nežavėjo ir ispanai. Visada labiau vertinau