Skip to main content

Naujas puslapis

Taigi, pradėjau dirbti tokiame garsiame start-up'e. Mano kelias į šią poziciją buvo ilgas ir vingiuotas. Kaip žinia, nepabuvus šokėjėle, nebus gera siuvėjėlė, arba - nepabuvus žurnaliste, nemuši mikliai kandžių ir spėriai neužsakinėsi maisto "Barboros" platformoje.
Viskas prasidėjo tada, kai rašiau apie radijo bangų gaudytojus ir berašydama susipažinau su labai įdomiu žmogumi Antanu Zdramiu. Nežinau kodėl, bet pokalbio metu (aišku, vėliau kalbinau ir jį; dirbdamas laikraštyje į kiekvieną įdomų žmogų žiūri kaip į temą) pajutau kokį tai IT sakralumą, šiek tiek primenantį rašymą iš įkvėpimo.
Reiktų paminėti, kad nuo 17-os esu netoli žmonių, kurie apie IT man kalba nuo 18-os. Nevisada man tos šnekos atrodė įdomios ar juolab sakralios (pamenu, kaip užsispaudžiau delnais ausis ir šaukiau NUSTOK NUSTOK, o draugas Mitas traukė mano rankas nuo galvos ir nesustodamas pasakojo apie šios srities atradimus). Vis dėlto IT mano akyse niekad nesusikompromitavo, neatsiskleidė kaip pasenęs, niekam nereikalingas ir kankinantis dalykas, o tas nepasakytina apie kitas... gyvenimo sritis.
Taigi, cut the long story short, nutariau, kad man būtų sveika ir pats laikas išmokti šį tą apie IT. Na, sužinoti.

Taip aš tapau biuro vadovė, the office manager, go see Smarty the manager, o tai yra darbas, paskatinantis apkabinti buitį ir, ją švelniai spustelėjus, kilstelėti į aukštesnį lygį.

Per šį laiką išmokau:
> naudotis Maco touchpadu.
> išsisaugoti paveiksliuką Mace
> instaliuoti chromą Mace. Iš principo - instaliuoti Mace.
> kurti įvykius Google Calendar, kurti "šaltinius", t. y. vietas įvykiams Google Calendar
> generuoti QR kodus
> kurti apklausas Google Docs'uose
> naudotis Google Drive'u - žinau - vau
> nusipirkau duomenų talpyklą ar ką ten padorioms Tokelėms (bus tokeles.lt)
> ... tai va.
(Kažkodėl šis sąrašas man primena sąrašiuką, kurį sudariau būdama slaugė.)

Su nekantrumu laukiu, ką dar atneš rytojus. Gal išmoksiu telefone pasikeisti vieną gmailo paskyrą į kitą? Mmmmnaaaaisss!..


Comments

Post a Comment

Popular posts from this blog

Tailandas meilės spalvos

- Ar ne graži spalva, gydytojau? - pamoju į didįjį kojos piršą, nuo kurio ką tik buvo nuluptas nagas. - Taip… Tai meilės spalva, - nešypteli gydytojas. - Būtent. Prieš tai gulėjau ligoninės lovoje, širma skiriamoje nuo kitų lovų. Įvairiausiai subaladoti Tailando turistai mykė, dūsavo, keikėsi skirtingomis kalbomis. Aš laukiau, kol seselės išvalys ir dezinfekuos atsivėpusį nagą. Tarp mano ir gretimos lovos sukinėjosi švelniai įkaušęs rusas ir mėgino su manimi palaikyti pokalbį. Jis kalbėjo rusiškai ir vokiškai. Sužinojau, kad gyvena Berlyne, kad jo draugas - subaladotas iš visų pusių, šįsyk - pūliuoja jo akis. Rusas vis pasilenkdavo pasižiūrėti į mano nagą, o tada šaukdavo, koks tas vaizdas yra baisus. Pasitarusios su gydytoja, seselės pasiūlė nepalikti nago nukristi pačiam. Šalinimas, dezinfekcija, nuskausminimas ir antibiotikai infekcijai išvengti man atseisią apie 150 eurų. Su sesele sutariame rauti nagą, atsisakau nuskausminimo. Rusas dar mane kibina, bet aš nebegal...

Aštuoni mylintys vyrai

O po to nustojo lyti. Suėmiau kartono dėžės kraštą, užsimečiau ant riešo maišą su kibiru ir išstūmiau dviratį pro lauko duris. Pastaruoju metu susiduriu su situacijomis, kurios nenutiktų moteriai ilgu paltu ir aukštakulniais, bet man nutinka, nors pagaliau turiu paltą ir net batus. Man nutinka statybos, santechnika, gobelenai, difuzoriai, sifonai, išoriniai blokai, žarnelės, varžų matavimai, įsigijimai ir pardavimai. Ar aš mėgstu šiuos dalykus? Ne, visi žino, kad mėgstu tik apelsinų džemą ant bagetės riekių ir literatūrą. Ar aš žinau, ką anie žodžiai reiškia? Nutuokiu, po šimts perkūnų. Ar tai lengvina mano gyvenimą? Vaikyti! Aš nekalbu apie darbą, jei kam galėjo šauti mintis. Aš kalbu apie spalvingą savo asmeninį gyvenimą. Nesakysiu, kiek kartų pastarąjį mėnesį krausčiausi, bet akylas skaitytojas pats gali įtarti. Žmonės kalba, kad toks mano būdas, tačiau aš kaltinčiau aplinkybes - tas pačias, kurios pagaliau man priminė apie rašymą iš malonumo. Kiti tai pavadintų skyrybomi...

Izraelis tą, Izraelis aną. I

Galvojau, kad esu pats nelaimingiausias žmogus pasaulyje, kiurksodama 5 žvaigždučių viešbučio Jerzualėj lovoje, kol įsijungiau televizorių ir pradėjau žiūrėti laidą "a Healthy You". Jos viešnia, atėjusi papasakoti, kokius sveikus antipresperantus jos kompanija gaminanti, taip ir pragirgždėjo visą pokalbio laiką, kuris tiesiog negalėjo būti nesėkmingas. Argi neliūdėtum - ateini į stulbinančiai amerikietišką laidą girtis, nesulauki nei vieno kritiško klausimo - tik imk ir pasakok apie savo keistą darbą, ir - negali. Tai panašiai ir aš jaučiausi, sulaukusi kelionės į Izraelį. Kaip susirgau, nepasakosiu, nes netikėliai niekam neįdomūs (tačiau galite drauge su manimi pasijuokti - vienintelė TV programa angliškai buvo aukščiau minėtu pavadinimu). Visą kelią iki oro uosto pynėsi maždaug trys mintys - su visais gražiai atsisveikinau - tas gerai; ar mano skystas santykis su trimis monoteistinėmis religijomis... (nesugebėjau pabaigti sakinio); neperskaičiau Kūtvėlos blogo ir todėl ...