Pernai keliavome po Čekiją. Žvelgiant į žalias kalvas ir apkerpėjusias pilis galvoje sukosi Marcelijaus Martinaičio žodžiai, kuriuos būtinai norėjau panaudoti rašydama apie tas vietas.
Kadangi rašyti - šioks toks darbas, tai nerašiau.
Dabar keliavome po Siciliją ir svarsčiau - ar galiu pasakyti, kad pjauna širdį tarsi dobilą, ar negaliu. Vis dėlto negaliu - malonina akį, verčia aikčioti, bet širdis - kaip kokia liepa, savoj vietoj ir su savo čekijomis.
Tad štai toks apibendrinimas, jei tingite skaityti toliau. O toliau planuoju pateikti praktinių patarimų keliaujantiems - tiems, kurie Sicilijoje dar nesilankė arba lankėsi tik jos vakaruose.
Kur
"Ryanair" iki šiol skraidino į Trapanį, o dabar išdidžiai paskelbė plečianti skrydžių geografiją - ėmė skraidinti ir į Comiso miestelį salos pietryčiuose. Žinia, kai kurie šios puikios bendrovės skrydžiai užsibaigia laukuose vidury niekur. Man iki šiol sekėsi nusileisti civilizuotose vietose - gal ir ne promenaduose, bet ir ne pas ūkininkę.
Comiso oro uostas - labai nedidelis, įsikūręs gana menkai apgyvendintoje vietoje. Galėčiau kitaip pasakyti - Comiso uostas yra šikna, į kurią užsuka keli autobusai per dieną. Na gerai - esti 4 miestai, kuriuos gali pasiekti viešuoju transportu iš Comiso (vienas iš jų yra pats Comisas) ir autobusai susirinkti skraiduolių atvyksta kelis kartus per dieną.
Tiesa, kvepia gėlėmis. Išlipi iš lėktuvo, apsidairai, pasakai "Mjoooo.... O, gėlėm kvepia!" ir truputį sutrikęs eini į laukiamąjį. Dėl visa ko patikrini, ar tikrai tuščia būdelė, ant kurios parašyta "Informazioni", užmeti akį į autobusų tvarkaraščius, "Comic Sans" šriftu surašytus ant A4 lapų.
Nuomotis ar nesinuomoti
Kai kam viešojo transporto tema galbūt atrodo neaktuali, juk antras Sicilijos vardas yra "nuoma". Vos pasakai planuojantis čia užskristi, pirmas klausimas - "Nuomositės mašiną?"
Išeitų, kad visi jas nuomojasi, bet mes tame įžvelgėme kelias negeroves. Pavyzdžiui, depozitą. Idant nesusituoktum su "Fiat" ir nesusisuktum lizdelio apleistame vaiduokliškame name, nuomotojai tamstos kreditinėje įšaldo 1000-1500 EUR. Kad nuomotojams reikia depozito, aš suprantu, bet atsiprašau - už ką aš makaronus valgysiu?
Kitas dalykas - nemaža draudimo kaina. Jei nori mokėti mažiau, turi sutikti su didele franšize. Franšizė mano sąmonėje iki šiol reiškė įmonių bendradarbiavimo būdą (iš tikrųjų - "McDonald's"). Šiosios franšizės esmė kita - jei padarysi stiprią avariją, sumaitosi automobilį ir pasisekus pats užsimuši, tada draudimas tokį įvykį padengs; jei tiesiog nulauši veidrodėlį, susimokėsi kaip didelis.
Kelionės metu aplankėme 4 miestelius ir lipome į Etną, viename miestelyje porąkart kėlėmės keltuvu, ir transportas iš viso atsiėjo 41 EUR žmogui. Autobusai atvykdavo laiku, vežė gerai, vairuotojai rėkavo ir dainavo. Daug važinėjome serpantinais. Nuo uolų atsiverdavo spindinti mėlyna jūra, kaip kruopelytės - pajūrio miesteliai.
Ką noriu pasakyti - susimokėjęs 5 EUR galėdavai pasivėžinti po kalnus, uolynus, giraites ir pievas, kaip ekskursijoje, ir nereikėjo sukti sau galvos dėl automobilio statymo, vietinių taisyklių, pagaliau - vairavimo serpantinais. Autobusu važiuoti gali plačiai atsimerkęs ir išsižiojęs, bet ramus.
Vis dėlto savas transportas praverstų ieškant paplūdimių. Lankėmės Katanijoje, Taorminoje, Sirakūzuose ir Ragūzoje. Pirmieji trys miestai - prie vandens, tad manėme, kad iš paplūdimių išvarys tik valios jėga ir drausmė.
Paplūdimiai atrodė šitaip:
Taorminos paplūdimiai pasirodė geriausiai, bet tik dėl silpnos konkurencijos. Ir jie - mažiukai, pilni turistų ir agresyvių masažisčių, prievarta čiupinėjančių žmonių pėdas, o po to šaukiančių, kad anie nesusimoka.
Jūra daugelyje vietų skalauja ne smėlį, o akmenis; basas nevaikščiosi. Kita vertus, čia puikios galimybės išlavinti akmenukų mėtymo "varlyte" sugebėjimus.
Taigi - automobilio reiktų norint aplankyti už miesto esančius paplūdimius (į juos ir vietiniai važiuoja) ar pasineriant į kaimo turizmo malonumus.
Pozityvesniu balsu (pavalgius)
Jaučiu, kad daug burbu, todėl nuo šios vietos nebekritikuosiu, o vien tik girsiu Siciliją.
Labai paslaugūs žmonės. Lėktuve išmokom kelių žodžių, ir jie kelionėje labai pravertė. Net jei išlemenęs "Scusi signore, dove il..." (liet. Puikusis pone, sustokite akimirkai ir pasakykite man, netikėliui, kur...) pereini prie anglų, vokiečių, lietuvių ar esperanto kalbos, pakalbintas ponas viską paaiškins. Paaiškins itališkai, tačiau taip, kad suprastum.
Kai eini viena, pasitaiko susidurti su galantišku elgesiu. Suki laiptų pusėn, o juos kaip tik šluoja jaunuolis. Pro šalį eina vyriškis, sustabdo jaunuolį - gi sinjorina eina - šis liaujasi šlavęs ir šluotos vėl griebiasi tik sinjorinai nutolus.
Apie maistą nė kalbėt nėr ko, tik braukt jaudulio ašarą. Jei tamstas domina maisto kainos, iš esmės niekuo negaliu padėti: viskas priklauso nuo poreikių. Kelionės pradžioje mūsų poreikiai buvo nemaži, todėl vakarienė neblogame restoranėlyje Katanijoje kainavo 45 EUR. Mokėjome už tris patiekalus, puslitrį vyno ir kitokius gėrimus; bufetas su artišokais, baklažanais ir kitomis gėrybėmis, kaip saloje įprasta, nemokamas. Labiausiai įsiminė šviežios jūrų gėrybės, virėjas, vis lendantis iš virtuvės pažiūrėti, ar visiems skanu, ir paauglė padavėja, nusmukusiais džinsais ir rausvu išmaniuoju (matyt, jos tėvai - restorano šeimininkai). Sakyčiau, labai pigu.
Kai poreikiai ūmai sumažėjo, ėmėme valgyti picas po 3 EUR, apsipirkinėti "Spar" ir neštis maistą į tuos gražiuosius paplūdimius. Ir vėlgi - šviežias pesto, minkšti marinuoti artišokai, kvapnūs pomidorai, traški duona, prinokę avokadai (iš avokadų tik tiek ir teprašau - kad būtų prinokę), vietinis sūris, kam aktualu - prosciutto ar salami. Tokiu atveju pietūs dviem atsieina 10 EUR.
Kadangi jau pradėjau apie kainas, turiu ir pabaigti. Nakvynė eiliniame B&B balandį iš anksto nerezervavus dviem žmonėms kainuoja 50-60 EUR. Man patiko, kad nebūtina rezervuotis. Atvyksti į Taorminą ir ieškaisi. Užeini vienur, kitur, išsirenki ir apsistoji.
O lėktuvo bilietai, tiesa, kainavo 300 Lt į abi puses.
Italė bobutė
Taorminoje apsistojome pas išdidžią, elegantišką ir labai draugingą bobutę, jei ne mafijos motiną, tai bent tetą, didžiulio namo šeimininkę.
"O velnias, kaip sutvarkė kambarį", - išsigąstu parėjus iš lauko. Ne todėl, kad prieš tai buvome labai apsišiukšlinę, tiesiog permainos buvo struktūriškos. Pavyzdžiui, kuprinė nuo grindų perkelta į spintą - šioje perdėliojus daiktus taip, kad ji sutilptų.
"Ir čia viskas sutvarkyta. Rankšluosčiai perkabinti... Bet nebijok, tavo kelnaičių ant radiatoriaus nelietė", - iš vonios atskrieja šelmiška pastaba.
Cha cha, pagalvoju, to betrūktų. Užeinu į vonią ir ką pamatau - ogi lietė! Jąsias, kukliai padžiautas, kad nekristų akin, bobutė išskleidė ir kitur pakabino - nugi kad geriau džiūtų.
(Taip, aš manau, kad nėra nieko bloga rašyti apie triusikus.)
Va jums Taorminos vaizdelis.
Galėčiau papasakoti ir apie Etną, bet pasakoti - tai šioks toks darbas, todėl nepasakosiu.
Geriau įdėsiu nuotrauką.
Į Etną iš Katanijos už 6 EUR nuveža ir parveža miesto autobusas. Ryte turistus susirenka centrinėje miesto stotyje, paleidžia populiarioje stotelėje ties Etnos bamba ir vairuotojai (du) visą dieną praleidžia kavinėje, kol ateina metas parvežti visus atgal.
Šiuo pelenais padengtu keliuku į aukštesnę stotelę (apie 2800 m) veža nedideli autobusiukai ir visureigiai. Juo galima ir užlipti, tačiau laipiojimo čia niekas nereklamuoja. Turistai, manydami, kad kelias bus klaikiai sudėtingas, susimoka po 30 EUR ir viršun pasikelia. Tačiau tą kelią per valandą-pusantros neskubėdamas įveiktų bet kuris žmogus, kuris apskritai gali eiti vieškeliu.
Reikia turėti galvoje, kad Etnoje, kad ir kokia karšta ji būtų, šaltoka, o nosis bei dilbiai dega kaip reikalas.
Etna, beje, karts nuo karto išsilieja. Bet nebijokite - Vikipedija rašo, kad lava teka lėtai ir žmonės spėja išsilakstyti.
Kadangi rašyti - šioks toks darbas, tai nerašiau.
Dabar keliavome po Siciliją ir svarsčiau - ar galiu pasakyti, kad pjauna širdį tarsi dobilą, ar negaliu. Vis dėlto negaliu - malonina akį, verčia aikčioti, bet širdis - kaip kokia liepa, savoj vietoj ir su savo čekijomis.
Tad štai toks apibendrinimas, jei tingite skaityti toliau. O toliau planuoju pateikti praktinių patarimų keliaujantiems - tiems, kurie Sicilijoje dar nesilankė arba lankėsi tik jos vakaruose.
Kur
"Ryanair" iki šiol skraidino į Trapanį, o dabar išdidžiai paskelbė plečianti skrydžių geografiją - ėmė skraidinti ir į Comiso miestelį salos pietryčiuose. Žinia, kai kurie šios puikios bendrovės skrydžiai užsibaigia laukuose vidury niekur. Man iki šiol sekėsi nusileisti civilizuotose vietose - gal ir ne promenaduose, bet ir ne pas ūkininkę.
Comiso oro uostas - labai nedidelis, įsikūręs gana menkai apgyvendintoje vietoje. Galėčiau kitaip pasakyti - Comiso uostas yra šikna, į kurią užsuka keli autobusai per dieną. Na gerai - esti 4 miestai, kuriuos gali pasiekti viešuoju transportu iš Comiso (vienas iš jų yra pats Comisas) ir autobusai susirinkti skraiduolių atvyksta kelis kartus per dieną.
Tiesa, kvepia gėlėmis. Išlipi iš lėktuvo, apsidairai, pasakai "Mjoooo.... O, gėlėm kvepia!" ir truputį sutrikęs eini į laukiamąjį. Dėl visa ko patikrini, ar tikrai tuščia būdelė, ant kurios parašyta "Informazioni", užmeti akį į autobusų tvarkaraščius, "Comic Sans" šriftu surašytus ant A4 lapų.
 |
| Knibždėte knibžda |
 |
| Negaliu pasakyti, ką tiksliai šia nuotrauka norėjau pavaizduoti, tačiau maždaug tokie vaizdai atsiveria 200 metrų nuo oro uosto. |
Nuomotis ar nesinuomoti
Kai kam viešojo transporto tema galbūt atrodo neaktuali, juk antras Sicilijos vardas yra "nuoma". Vos pasakai planuojantis čia užskristi, pirmas klausimas - "Nuomositės mašiną?"
Išeitų, kad visi jas nuomojasi, bet mes tame įžvelgėme kelias negeroves. Pavyzdžiui, depozitą. Idant nesusituoktum su "Fiat" ir nesusisuktum lizdelio apleistame vaiduokliškame name, nuomotojai tamstos kreditinėje įšaldo 1000-1500 EUR. Kad nuomotojams reikia depozito, aš suprantu, bet atsiprašau - už ką aš makaronus valgysiu?
Kitas dalykas - nemaža draudimo kaina. Jei nori mokėti mažiau, turi sutikti su didele franšize. Franšizė mano sąmonėje iki šiol reiškė įmonių bendradarbiavimo būdą (iš tikrųjų - "McDonald's"). Šiosios franšizės esmė kita - jei padarysi stiprią avariją, sumaitosi automobilį ir pasisekus pats užsimuši, tada draudimas tokį įvykį padengs; jei tiesiog nulauši veidrodėlį, susimokėsi kaip didelis.
Kelionės metu aplankėme 4 miestelius ir lipome į Etną, viename miestelyje porąkart kėlėmės keltuvu, ir transportas iš viso atsiėjo 41 EUR žmogui. Autobusai atvykdavo laiku, vežė gerai, vairuotojai rėkavo ir dainavo. Daug važinėjome serpantinais. Nuo uolų atsiverdavo spindinti mėlyna jūra, kaip kruopelytės - pajūrio miesteliai.
Ką noriu pasakyti - susimokėjęs 5 EUR galėdavai pasivėžinti po kalnus, uolynus, giraites ir pievas, kaip ekskursijoje, ir nereikėjo sukti sau galvos dėl automobilio statymo, vietinių taisyklių, pagaliau - vairavimo serpantinais. Autobusu važiuoti gali plačiai atsimerkęs ir išsižiojęs, bet ramus.
Vis dėlto savas transportas praverstų ieškant paplūdimių. Lankėmės Katanijoje, Taorminoje, Sirakūzuose ir Ragūzoje. Pirmieji trys miestai - prie vandens, tad manėme, kad iš paplūdimių išvarys tik valios jėga ir drausmė.
Paplūdimiai atrodė šitaip:
 |
| Sirakūzų paplūdimys |
 |
| Sirakūzų paplūdimys iš kitos pusės. Užtverta, nes vyksta rekonstrukcija. Taip, paplūdimio rekonstrukcija. |
 |
| Katanijos paplūdimys |
 |
| O šis monumentas Katanijoje iliustruoja mano nuomonę apie miesto paplūdimį |
Jūra daugelyje vietų skalauja ne smėlį, o akmenis; basas nevaikščiosi. Kita vertus, čia puikios galimybės išlavinti akmenukų mėtymo "varlyte" sugebėjimus.
Taigi - automobilio reiktų norint aplankyti už miesto esančius paplūdimius (į juos ir vietiniai važiuoja) ar pasineriant į kaimo turizmo malonumus.
Pozityvesniu balsu (pavalgius)
Jaučiu, kad daug burbu, todėl nuo šios vietos nebekritikuosiu, o vien tik girsiu Siciliją.
Labai paslaugūs žmonės. Lėktuve išmokom kelių žodžių, ir jie kelionėje labai pravertė. Net jei išlemenęs "Scusi signore, dove il..." (liet. Puikusis pone, sustokite akimirkai ir pasakykite man, netikėliui, kur...) pereini prie anglų, vokiečių, lietuvių ar esperanto kalbos, pakalbintas ponas viską paaiškins. Paaiškins itališkai, tačiau taip, kad suprastum.
Kai eini viena, pasitaiko susidurti su galantišku elgesiu. Suki laiptų pusėn, o juos kaip tik šluoja jaunuolis. Pro šalį eina vyriškis, sustabdo jaunuolį - gi sinjorina eina - šis liaujasi šlavęs ir šluotos vėl griebiasi tik sinjorinai nutolus.
Apie maistą nė kalbėt nėr ko, tik braukt jaudulio ašarą. Jei tamstas domina maisto kainos, iš esmės niekuo negaliu padėti: viskas priklauso nuo poreikių. Kelionės pradžioje mūsų poreikiai buvo nemaži, todėl vakarienė neblogame restoranėlyje Katanijoje kainavo 45 EUR. Mokėjome už tris patiekalus, puslitrį vyno ir kitokius gėrimus; bufetas su artišokais, baklažanais ir kitomis gėrybėmis, kaip saloje įprasta, nemokamas. Labiausiai įsiminė šviežios jūrų gėrybės, virėjas, vis lendantis iš virtuvės pažiūrėti, ar visiems skanu, ir paauglė padavėja, nusmukusiais džinsais ir rausvu išmaniuoju (matyt, jos tėvai - restorano šeimininkai). Sakyčiau, labai pigu.
Kai poreikiai ūmai sumažėjo, ėmėme valgyti picas po 3 EUR, apsipirkinėti "Spar" ir neštis maistą į tuos gražiuosius paplūdimius. Ir vėlgi - šviežias pesto, minkšti marinuoti artišokai, kvapnūs pomidorai, traški duona, prinokę avokadai (iš avokadų tik tiek ir teprašau - kad būtų prinokę), vietinis sūris, kam aktualu - prosciutto ar salami. Tokiu atveju pietūs dviem atsieina 10 EUR.
Kadangi jau pradėjau apie kainas, turiu ir pabaigti. Nakvynė eiliniame B&B balandį iš anksto nerezervavus dviem žmonėms kainuoja 50-60 EUR. Man patiko, kad nebūtina rezervuotis. Atvyksti į Taorminą ir ieškaisi. Užeini vienur, kitur, išsirenki ir apsistoji.
O lėktuvo bilietai, tiesa, kainavo 300 Lt į abi puses.
Italė bobutė
Taorminoje apsistojome pas išdidžią, elegantišką ir labai draugingą bobutę, jei ne mafijos motiną, tai bent tetą, didžiulio namo šeimininkę.
"O velnias, kaip sutvarkė kambarį", - išsigąstu parėjus iš lauko. Ne todėl, kad prieš tai buvome labai apsišiukšlinę, tiesiog permainos buvo struktūriškos. Pavyzdžiui, kuprinė nuo grindų perkelta į spintą - šioje perdėliojus daiktus taip, kad ji sutilptų.
"Ir čia viskas sutvarkyta. Rankšluosčiai perkabinti... Bet nebijok, tavo kelnaičių ant radiatoriaus nelietė", - iš vonios atskrieja šelmiška pastaba.
Cha cha, pagalvoju, to betrūktų. Užeinu į vonią ir ką pamatau - ogi lietė! Jąsias, kukliai padžiautas, kad nekristų akin, bobutė išskleidė ir kitur pakabino - nugi kad geriau džiūtų.
(Taip, aš manau, kad nėra nieko bloga rašyti apie triusikus.)
Va jums Taorminos vaizdelis.
Galėčiau papasakoti ir apie Etną, bet pasakoti - tai šioks toks darbas, todėl nepasakosiu.
Geriau įdėsiu nuotrauką.
 |
| Netoli vienos iš aukštesnių stotelių, kokie 2600 m. virš jūros lygio |
Šiuo pelenais padengtu keliuku į aukštesnę stotelę (apie 2800 m) veža nedideli autobusiukai ir visureigiai. Juo galima ir užlipti, tačiau laipiojimo čia niekas nereklamuoja. Turistai, manydami, kad kelias bus klaikiai sudėtingas, susimoka po 30 EUR ir viršun pasikelia. Tačiau tą kelią per valandą-pusantros neskubėdamas įveiktų bet kuris žmogus, kuris apskritai gali eiti vieškeliu.
Reikia turėti galvoje, kad Etnoje, kad ir kokia karšta ji būtų, šaltoka, o nosis bei dilbiai dega kaip reikalas.
Etna, beje, karts nuo karto išsilieja. Bet nebijokite - Vikipedija rašo, kad lava teka lėtai ir žmonės spėja išsilakstyti.
Skrendam su Ryanair į jūsų aprašytą Comiso oro uostą:) Automobilio nuomotis neplanuojam. Ar yra kokia galimybė spėti į kažkurį autobusą atvykus 16val. ? Pajudėti iš 'mirties' taško?:)
ReplyDelete