Grįžusi iš kelionės pasikalbėjau su viena drauge, puikiai išmanančia Artimųjų Rytų specifiką. Panagrinėjome Palestinos (kad ir kas tai būtų), Izraelio, Jordanijos ir Libano meilės problemas. Toji draugė, perskaičiusi mano ankstesnį įrašą, tik miglotai suprato apie mano kelionių vingius. "Supratau, kad greičiausiai esi Jeruzalėj ir sergi." "Tas ir buvo svarbiausia mintis!" "Maniau, kad mėginai dar kažką pasakyti, bet nesupratau, ką. Greičiausiai todėl, kad sergi." Atvykome krūvelė komandiruotų žmonių Izraelio turizmo ministerijos ir oro linijų kvietimu (kitomis aplinkybėmis 5 žvaigždučių viešbučiuose aš paprastai neapsistoju). Ministerijos atstovas išreiškė viltį, kad daugiausia dėmesio skirsime kasdieniam Izraeliui, maistui, menui, žmonėms, architektūrai, kitaip tariant - bet kam, tik ne rimtiems reikalams. Sakiau sau - puiku, rimtų reikalų aš vis tiek neišmanau. Tačiau visą viešnagės laiką prie gido pristojusi klausinėjau apie politiką ir istoriją.