Tokelės

Pasiėmiau į rankas šviežią "Verslo klasę" ir benagrinėdama viršelio piešinį svarsčiau: kodėl jis toks kariškas? Gal pagrindinė tema nagrinėja istoriją? Tada pamačiau antraštę: "Krizės pabaigos belaukiant: baisu patikėti", ir viskas paaiškėjo. Matote, ketinau šį tekstą pradėti mintimi, kad iš Lietuvos žemelės nesitraukiant krizės įšalui ir toliau  dauguma tautiečių keliauja po artimus miestus, kaimynines šalis, užuot skridę į Honkongą ar Fuerteventurą. Tokios tendencijos vyravo pernai ir laisvai galėčiau apie jas kalbėti šiemet, jei akių nebadytų ta antraštė. Skubiausiai atsiverčiu straipsnį ir pakniopstom skenuodama tekstą ieškau pagalbos sakinio, daugų daugiausia trijų žodžių - tai taip ar ne , baigėsi  ar ne , galiu pirktis kentauro kumpio, ar toliau tik šlapiankos, sakyti, kad chebra , varom į miestelius, nes vis tiek daugiau niekam neturime pinigų?.. Randu. Teksto antraštėlė, subheadas, kaip mes namie sakome, skelbia: "Ji baigėsi". Valio, tebūnie!

Lvovą reikėtų vadinti Lvivu, pasakojo žavi ukrainietė Marta. Lvovas - rusiškas miesto pavadinimas, Lvuvas - lenkiškas. Lvivas yra ukrainietiškas ir gerokai gražesnis, sakė ji. Lvivas - kietas riešutas, vienu apsilankymu jo neaprėpsi ir nenupasakosi. Kelionėje buvau saugojama, kad nieko nenutiktų, vis dėlto reikėtų čia atvažiuoti vienai, kad kas nors nutiktų ir įspūdžių čia rašydama aprėpti negalėčiau. Jau geriau šitaip. Pradėjau šį kelionių tekstą ir paklausiau savęs, kas gi skaitytojams įdomu. Vieniems - kultūra, kad ir ką tai reikštų, kitiems - architektūra, tretiems - istorija. Tačiau kad ir kokie intelektualūs, visi skaito tekstus apie seksą ir smurtą, todėl atsispirsiu nuo šių temų. O po to, jei dar ūpo bus likę, parašysiu tris išmanesnius sakinius, žodžiu, pataupysiu sultingą informaciją pabaigai. Lvivas moka išnaudoti savo legendas. Viena legendų - kad čia ruošiama ypatinga kava, todėl kas antra kavinė Lvivo kavą įsirašo į meniu. Kita legenda - kad Lvivo šokoladas ypatinga